Tyrimai parodė, kad senėjimo greitį nulemia du svarbūs faktoriai - mūsų paveldėti genai ir mus veikiantys išoriniai faktoriai. Genetiškai kiekviename iš mūsų yra užprogramuotas senėjimo procesas ir jo eiga. Nors organizmo viduje senėjimo procesai prasideda gana anksti, išoriškai šie požymiai gali būti ilgai nepastebimi - juk ir žilti vieni ima nuo dvidešimties, o kiti daug vėliau.
Senėjimo procesas prasideda apie dvidešimtuosius žmogaus metus. Tuo metu ima mažėti odoje esančio elastino ir kolageno kiekis, laipsniškai mažėja odos elastingumas ir stangrumas, sulėtėja organizmo ląstelių atsinaujinimo procesas, atsiranda mimikos raukšlės, oda tampa plonesnė, sumažėja poodinis riebalinis sluoksnis, įdumba skruostai, išryškėja akiduobės, rankų ir kaklo oda praranda elastingumą, oda tampa sausa. Visų šių procesų greitis priklauso nuo mūsų protėvių mums sukurto genų kraičio.
Nežiūrint į genų nulemtus senėjimo procesus, didelę reikšmę senėjimo greičiui turi ir išoriniai mus veikiantys faktoriai bei aplinka. Viena iš didžiausių kaltininkių, pagreitinančių senėjimo procesus, laikoma saulė ir jos skleidžiama visa gama žmogaus organizmui pavojingų spindulių. Be saulės yra daugybė faktorių, kurie taip prisideda prie to, kad ilgainiau mūsų išvaizda pasikeičia toli gražu ne į gerąją pusę. Tarp šių faktorių galima paminėti veido išraiškas, žemės gravitaciją, miegojimo įpročius, rūkymą.
Saulės sukeltas senėjimas vadinamas fotosenėjimu. Saulės poveikis kiekvienam žmogui yra individualus ir priklauso nuo odos spalvos, saulės spindulių intensyvumo ir laiko, kurį oda buvo veikiama saulės spinduliais. Labai šviesios odos savininkai dažniausiai nuo saulės kenčia labiau nei tamsesnę odą turintys asmenys. Fotosenėjimo pasekmėms dažniausiai priskiramos smulkios raukšlės ir pigmentinės dėmės. Kai saulė odą veikia nuolat, daroma žala didėja ir oda laipsniškai praranda galimybę atstatyti saulės pažeistą odos struktūrą. Pastovus ultravioletinių spindulių poveikis naikina pagrindinę odos struktūrinę medžiagą - kolageną, lėtina naujo kolageno gamybą, naikina už odos elastingumą atsakingą medžiagą - elastiną. Žmonės gyvenantys ten, kur ištisus metus saulės intensyvumas labai didelis, pirmuosius saulės sukeltus senėjimo poveikius gali pajusti jau būdami dvidešimties.
Dar viena svarbi raukšlių susidarymą nulemiančių priežasčių - išraiškingas veidas, kuris dažnai nulemia vadinamųjų mimikos raukšlių susidarymą. Kiekvieną kartą kai veido išraiškai panaudojami veido raumenys, po oda susidaro grioveliai. Kol oda yra pakankamai elastinga, raumenims atsistačius į savo vietą, šie grioveliai išnyksta, tačiau metams bėgant ir odai prarandant elastingumą, grioveliai gilėja ir ilgainiui virsta ryškiomis ir sunkiai panaikinamomis raukšlėmis.
Apie 50-uosius metus - tuomet, kai oda netenka didžiosios dalies savo elastingumo, odoje ima ryškėti Žemės gravitacijos poveikis. Nusviręs nosies galiukas, pailgėję ausys, apdribę akių vokai, nukaręs pagurklis, išryškėjusi apatinė lūpa ir mažiau pastebima viršutinė lūpa - tai kaina, kurią sumokame, už tai, kad mus prie savęs tvirtai prispaudusi laiko Žemė.
Raukšlės susidaro ir miegant. Kai kiekvieną naktį ta pačia poza įsikniaubiame į pagalvę ir praleidžiame taip bent 8 valandas, nori nenori, ilgainiui atsiranda miego raukšlės. Mėgstantys miegoti ant šono, raukšles gali pastebėti ant skruostų ir smakro, mėgstantys miegoti kniūbsčiai, kaktą įspaudę į pagalvę, tikėtina, kad raukšles pirmiausia pamatys ant kaktos. Labiausiai pasisekė tiems, kurie puikiai jaučiasi miegodami ant nugaros - miegant tokia poza veido oda nėra tempiama pagalvės, todėl nėra pavojaus, kad atsiras raukšlės.
Dar viena priežąstis, dėl kurios mūsų organizme vyksta biocheminiai pakitimai, nulemiantys greitesnį senėjimo procesą, o tuo pačiu ir raukšlių susidarymą bei ilgainiui įgaunamą gelsvą odos atspalvį - tai rūkymas.